AKMENTAŠIAI KELMĖJE

       Kelmėje vykstantys tautodailininkų akmentašių simpoziumai-kūrybinės stovyklos prasmingai ir gražiai pratęsia kelmiškio Juozo Liaudanskio (1904–1989), akmens plastikos patriarcho, puoselėtą idėją puošti miestą akmeninėmis skulptūromis. Pirmasis simpoziumas buvo surengtas 2004 metais, minint Juozo Liaudanskio 100-ąsias gimimo metines. Kūrybinėse stovyklose skulptūras kūrė ir keturiomis dešimtimis akmens kūrinių Kelmę papuošė Kazys Bimba, Jonas Vaicekauskas, Valdas Bandza, Albertas Martinaitis, Dalius Martinaitis, Vidas Cikana, Adolfas Teresius, Jonas Virbauskas, Paulius Daujotas, Linas Mockus, Remigijus Šležas, Arnas Arlauskas, Edvinas Krūminis (Latvija), Lauris Tammas (Estija). Būtent šių meistrų kūryba – individuali ir drauge kolektyvinė – suformavo panašų stilistinį klodą, bendrą darbų kryptingumą. Vyresni meistrai jau turi akmens tašymo patirties, yra dirbę drauge su Juozu Liaudanskiu, nemažai iš patriarcho pasimokę, todėl ir šiandien jam jaučia dėkingumą, pagarbą. Pabrėžus visų autorių savitumą, susipažinus su kiekvieno iš jų kūriniu, galima suvokti bendrus bruožus. Pirmiausia tai medžiaga, paprastas, o drauge ir toks nepaprastas Lietuvos laukų akmuo, kuris drauge yra ir dvasia. Kaip tik tą akmens dvasią ir bando kiekvienas meistras, pasak Juozo Liaudanskio, išlaisvinti savais būdais. Kūrybinių stovyklų metu sukurti kūriniai nėra dideli, monumentalūs paminklai, jiems kurti nereikia daug laiko, didžiulių lėšų. Tai kamerinio pobūdžio darbai, bet jų visuma svariai papildo urbanistinį miesto įvaizdį, suteikia jam savitumo, jaukumo. 
       Kelmė dėl akmens skulptūrų sankaupos ir šiandieninių iniciatyvų tampa neabejotinu šios etnokultūros srities centru Lietuvoje.
                                                                                                                                 
                                                                                                                      Menotyrininkas prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

AKMENTAŠIŲ SIMPOZIUMŲ KŪRINIAI 2004–2020

Kazio Bimbos skulptūros

„Mąstantis“ (2004), „Laukiančioji“ (2006), „Žemaitis Karalius“ (2008), Pagal Icchoko Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ (2010), „Sargybinis“ (2012), „Katedra“ (2014), „Europos pagrobimas“ (2016), „100 atkurtai Lietuvai“ (2018), „Žolinės rytas“ (2020).

Jono Vaicekausko skulptūros 

„Angelo sparnas“ (2004), „Mostas“ (2006), „Versmė“ (2008), „Icchokui Merui atminti“ (2010), „Amuletas“ (2012), „Gyvata“ (2014), „Pradžia“ (2016), „Atgimimas“ (2018), „Paukštukas“ (2020).

Valdo Bandzos skulptūros 

„Skaitytoja“ (2004), „Nykštukai“ (2006, 2008), „Vilties Angelas“ (2010), „Žuvis“ (2012), „Ratas“ (2014), „Džiaugsmo Angelas“ (2016), „Lietuvos globėjas“ (2018), „Bandonija“ (2020). 

Adolfas Teresius

„Lietuva – mūsų namai“ (2018), „Debesėlis – Tautodailės metai“ (2020).

Jonas Virbauskas

„Susimąsčiusi“ (2018).

Lauris Tamm (Estija)

„Susitikimas“ (2016).

Edvinas Krūminis (Latvija)

„Kartą vaikystėje...“ (2016).

Pauliaus Daujoto skulptūros

„Žiogelis“ (2010), „Pagonis“ (2012).

Lino Mockaus skulptūros

„Viltis“ (2008), „Drugys“ (2010), „Kelias“ (2014).

Vidas Cikana

„Antra diena po vestuvių“ (2008).

Arnas Arlauskas

„Baltai“ (2006).

Daliaus Martinaičio skulptūros

„Litas“ (2004), „Žinių nešėjas“ (2008).

Alberto Martinaičio skulptūros  

„Kristus“ (2004), „Laimiukas“ (2008).

Remigijus Šležas

„Dievas yra teisybė“ (2004).

SIMPOZIUMŲ-KŪRYBINIŲ STOVYKLŲ AKIMIRKOS


Kelmės kultūros centras yra pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.
Kopijuoti ir platinti www.kelmeskc.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.