Akmentašių simpoziumas

2026 m. liepos 9–24 d. vyko XII Akmentašių simpoziumas-kūrybinė stovykla

Kūrybinės stovyklos metu sukurti trys nauji akmens kūriniai papildė miesto viešąsias erdves ir prasmingai tęsia ilgametę Kelmės akmentašystės tradiciją.

Kūrybinėje stovykloje kūrė skulptoriai Kazys Bimba, Jonas Virbauskas ir Valdas Bandza. Rugpjūčio 4 dieną jų darbai buvo oficialiai pristatyti visuomenei.

Prie Kelmės kapinių pastatyta kelmiškio tautodailininko Valdo Bandzos skulptūra „Globojanti“, skirta negimusiems kūdikiams – kaip atminimo, paguodos ir vilties simbolis. Skulptūrų parkelyje prie Kelmės rajono savivaldybės įkurdinti Kanklių metams skirti kūriniai – Kazio Bimbos skulptūra „Orfėjas ir Euridikė“ bei Jono Virbausko darbas „Kanklių metai“. Kūrinių pristatyme dalyvavęs Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius dėkojo skulptoriams ir simpoziumo organizatoriams už indėlį puoselėjant Kelmės kultūrinį identitetą bei kuriant išliekamąją vertę ateities kartoms.

Nuo 2004 metų vykstančių akmentašių simpoziumų metu Kelmėje jau sukurta 56 akmens skulptūros, o Kelmės akmentašystės tradicija, 2021 metais įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, ir toliau sėkmingai gyvuoja bei praturtina miesto viešąsias erdves.

2024 liepos 15–30 dienomis vyko XI Akmentašių simpoziumas-kūrybinė stovykla.

XI Akmentašių simpoziumo metu akmens meistrų sukurti kūriniai pastatyti Kelmės miesto erdvėse

Liepos 30 d. vyko XI Akmentašių simpoziumo, skirto kelmiškio akmens meistro Juozo Liaudanskio (1904–1989) 120-osioms gimimo metinėms ir 540 metų Kelmės jubiliejui, uždarymas.

Akmentašių simpoziumas prasmingai pratęsė Juozo Liaudanskio idėją puošti Kelmę akmeninėmis skulptūromis. Kūrybinėje stovykloje akmens skulptūras kūrė skulptoriai – Albertas Martinaitis, Kazys Bimba, Jonas Vaicekauskas, Valdas Bandza, Jonas Virbauskas. Simpoziumo metu, liepos 24 d., Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio dailės galerijoje atidaryta, kūrybinėje stovykloje dalyvavusių kūrėjų, kūrybos darbų paroda. Liepos 30 d. meistrai sukurtas skulptūras pristatė visuomenei, renginio svečiams. Kiekvienos skulptūros meniškumą, išskirtinumą apibūdino menotyrininkė Michalina Adomavičienė, kūrinių autorius sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Aistė Jakelaitytė, šilčiausius palinkėjimus akmens meistrams skyrė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, Kelmės r. savivaldybės administracijos direktorė Danutė Laivienė, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė, savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas Vitalijus Kupreščenko, Kelmės seniūnijos seniūno pavaduotoja, vykdanti seniūno funkcijas Irina Petkevičienė, Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė, Kelmės bendruomenės žmonės, skulptorių bičiuliai bei artimieji. Akmens meistrų kūriniai pastatyti Kelmės miesto erdvėse. Alberto Martinaičio skulptūra „Šv. Cecilija“ įprasmina ilgametį etnokultūros – etnomuzikavimo Kelmėje puoselėjimą. Skulptūra pastatyta prie Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Tautodailininko Valdo Bandzos skulptūra – ugniagesių globėjas „Šv. Florijonas“ įsikūrė prie Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato. Skulptoriaus Jono Virbausko kūrinys „Sukaktys“ papuošė skulptūrų skverelį šalia Kelmės r. savivaldybės, prie Kelmės seniūnijos pastatyta akmens meistro Kazio Bimbos skulptūra „Kražantė“. Taip pat „Kražante“ pavadintas tautodailininko Jono Vaicekausko kūrinys pastatytas Kelmės „Draugystės“ parke. Iš viso, nuo 2004 m., akmentašių simpoziumuose-kūrybinėse stovyklose akmens meistrų sukurtos 53 skulptūros puošia Kelmę. Kelmės akmentašystės tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

XI Akmentašių simpoziumo organizatorius – Kelmės kultūros centras, rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Kelmės r. savivaldybė, Kelmės m. seniūnija, Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius, ūkininkas Aurelijus Remeikis, informaciniai rėmėjai – laikraščiai „Bičiulis“, „Ūkininko patarėjas“, „Šiaulių kraštas“.

2022 m. liepos 22 d. vyko X Akmentašių simpoziumo-kūrybinės stovyklos metu akmens meistrų sukurtų skulptūrų pristatymas. Skulptūras kūrė skulptoriai: Kazys Bimba, Jonas Vaicekauskas, Valdas Bandza, dalyvavę visuose simpoziumuose nuo 2004-ųjų metų ir Jonas Virbauskas, stovykloje dalyvavęs antrąjį kartą ir sukūręs jautrų kūrinį, skirtą karui Ukrainoje – „Ukraina 2022-ieji“. Skulptūra pastatyta šalia Kelmės rajono savivaldybės skulptūrų parkelyje. Kazio Bimbos, Jono Vaicekausko ir Valdo Bandzos kūriniuose atspindėtas ratas – Kelmės savitumui, išskirtinumui, simbolikai pabrėžti. Jono Vaicekausko skulptūra „Rėdos ratas“ pastatyta prie valstybinio socialinio draudimo fondo Kelmės skyriaus pastato (Vytauto Didžiojo g. 88), Kazio Bimbos kūrinys „Laiko ratas“ pastatyta prie Jono Graičiūno gimnazijos, Valdo Bandzos skulptūra „Pirklys“ apsigyveno parkelyje šalia Kelmės rajono savivaldybės.

Kelmės akmentašystės tradicija – Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade

Vilniaus rotušėje iškilmingame ir šventiniame renginyje įteikti sertifikatai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams ir tęsėjams. Tarp 9 naujai papildžiusių sąvadą vertybių – akmentašystė Kelmėje.

Tradiciją pristatė ir apie XX a. pradžioje Kelmėje įsišaknijusią, prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kuriančią akmentašystę kalbėjo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas. Pristatymą daina papuošė Angelė Jovaišaitė, Birutė Špukienė, Sandra Zakarienė, Osvaldas Gerbenis ir visą reikiamą medžiagą apie tradiciją parengusi Kelmės kultūros centro etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė su akmentašystės tradicijų tęsėjais Jonu Vaicekausku, Kaziu Bimba, Valdu Bandza.

Akmentašystės tradicija Kelmėje siejama su skulptūrų meistro Juozo Liaudansko (1904–1989), 1934 m. apsigyvenusio šiame mieste, kūrybine veikla, šio amato, kartu ir liaudies meno žanro, plėtra. Jis kūrė antkapinius paminklus, miestą puošė skulptūromis, o 6–8 dešimtmečiais jaunesnius kūrėjus ėmė mokyti akmentašystės, pagarbaus, prigimtinės kultūros vertybėmis grįsto požiūrio į akmenį: susikalbėti, pajusti jo energiją ir plastiką. Meistro kūryba įkvėpė jaunimą užsiimti amatu, suteikė tradicijai svarbos. Mokinių – Kelmės ir Šiaulių meistrų – sukurtos skulptūros irgi tapo svarbia miesto tapatumo dalimi. Vienose skulptūrose įkūnyta mitologinė, sakralinė, būties prasmė, kitose – Lietuvai svarbių sukakčių simbolika, iškilių kelmiškių atminimas, pasakų ar kiti personažai. Prieš kurdami skulptūras akmentašiai su vietos gyventojais derina idėją, temą, išrenka deramas vietas, o tinkamų riedulių ilgai ieško vietos laukuose.

Nuo 2004 m. organizuojamos regiono akmens meistrų kūrybinės stovyklos, mokymai, rengiamos parodos. Bendruomenės rūpesčiu, 2012 m. Kelmėje įkurtos akmentašystės dirbtuvės. Tradicijos tęsėjo kelmiškio akmens meistro Valdo Bandzos pamokyti, ir patys miestelėnai bando formuoti akmenį, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistrais. Nuo 2004 m. organizuojamos regiono akmens meistrų kūrybinės stovyklos, mokymai, rengiamos parodos. Bendruomenės rūpesčiu, 2012 m. Kelmėje įkurtos akmentašystės dirbtuvės. Tradicijos tęsėjo kelmiškio akmens meistro Valdo Bandzos pamokyti, ir patys miestelėnai bando formuoti akmenį, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistrais.

https://www.youtube.com/watch?v=aqT4YueRkBs

AKMENTAŠIAI KELMĖJE

Kelmėje vykstantys tautodailininkų akmentašių simpoziumai-kūrybinės stovyklos prasmingai ir gražiai pratęsia kelmiškio Juozo Liaudanskio (1904–1989), akmens plastikos patriarcho, puoselėtą idėją puošti miestą akmeninėmis skulptūromis. Pirmasis simpoziumas buvo surengtas 2004 metais, minint Juozo Liaudanskio 100-ąsias gimimo metines. Kūrybinėse stovyklose skulptūras kūrė ir keturiomis dešimtimis akmens kūrinių Kelmę papuošė Kazys Bimba, Jonas Vaicekauskas, Valdas Bandza, Albertas Martinaitis, Dalius Martinaitis, Vidas Cikana, Adolfas Teresius, Jonas Virbauskas, Paulius Daujotas, Linas Mockus, Remigijus Šležas, Arnas Arlauskas, Edvinas Krūminis (Latvija), Lauris Tammas (Estija). Būtent šių meistrų kūryba – individuali ir drauge kolektyvinė – suformavo panašų stilistinį klodą, bendrą darbų kryptingumą. Vyresni meistrai jau turi akmens tašymo patirties, yra dirbę drauge su Juozu Liaudanskiu, nemažai iš patriarcho pasimokę, todėl ir šiandien jam jaučia dėkingumą, pagarbą. Pabrėžus visų autorių savitumą, susipažinus su kiekvieno iš jų kūriniu, galima suvokti bendrus bruožus. Pirmiausia tai medžiaga, paprastas, o drauge ir toks nepaprastas Lietuvos laukų akmuo, kuris drauge yra ir dvasia. Kaip tik tą akmens dvasią ir bando kiekvienas meistras, pasak Juozo Liaudanskio, išlaisvinti savais būdais. Kūrybinių stovyklų metu sukurti kūriniai nėra dideli, monumentalūs paminklai, jiems kurti nereikia daug laiko, didžiulių lėšų. Tai kamerinio pobūdžio darbai, bet jų visuma svariai papildo urbanistinį miesto įvaizdį, suteikia jam savitumo, jaukumo. Kelmė dėl akmens skulptūrų sankaupos ir šiandieninių iniciatyvų tampa neabejotinu šios etnokultūros srities centru Lietuvoje. Menotyrininkas prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

AKMENTAŠIŲ SIMPOZIUMŲ KŪRINIAI 2004–2020

Kazio Bimbos skulptūros

„Mąstantis“ (2004), „Laukiančioji“ (2006), „Žemaitis Karalius“ (2008), Pagal Icchoko Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ (2010), „Sargybinis“ (2012), „Katedra“ (2014), „Europos pagrobimas“ (2016), „100 atkurtai Lietuvai“ (2018), „Žolinės rytas“ (2020).

Jono Vaicekausko skulptūros

„Angelo sparnas“ (2004), „Mostas“ (2006), „Versmė“ (2008), „Icchokui Merui atminti“ (2010), „Amuletas“ (2012), „Gyvata“ (2014), „Pradžia“ (2016), „Atgimimas“ (2018), „Paukštukas“ (2020).

Valdo Bandzos skulptūros

„Skaitytoja“ (2004), „Nykštukai“ (2006, 2008), „Vilties Angelas“ (2010), „Žuvis“ (2012), „Ratas“ (2014), „Džiaugsmo Angelas“ (2016), „Lietuvos globėjas“ (2018), „Bandonija“ (2020).