2024 m. liepos mėn.
Šiandiena kuria naujas tradicijas: vyksta įvairiausi renginiai, šventės, formuojasi nauji tradiciniai bendravimo įgūdžiai bendruomenėse. Tačiau išliekamąją vertę įgyja tik išskirtiniai, laiko ir kartų kaitos patikrinti įvykiai ir reiškiniai, o svarbiausia yra gyvoji tradicija – nuolatinis kūrybinis vyksmas, tad Kelmės kultūros centre sugaudus daudytei liepos 23 d. prasidėjo Žemaitijos regiono bandonininkų ir tradicinio muzikavimo kursai. 8-ųjų kursų pradžią skelbė vienas žymiausių Lietuvos bandonininkų Albinas Juozapas Batavičius. Kursų mokytojus ir dalyvius atidarymo šventėje pasveikino Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ieva Lasauskienė, Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė. Šių kursų kuratorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja, etnomuzikologė, doc. dr. Gaila Kirdienė pasidžiaugė organizatorių žemaitišku užsispyrimu ,dėl ko kursai organizuojami kasmet tam, jog grojimo bandonija ir kitais tradiciniais instrumentais paveldas išliktų ateities kartoms.
„Bandonija, neribotų galimybių instrumentas,- sako vienas Lietuvoje žinomiausių bandonijos muzikos atlikėjų, Etnokultūros žinovas, kraštotyrininkas, kelių knygų apie Žemaitiją bei Tauragės kraštą autorius, LRT laidų muzikinių pamokų vedėjas, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Lietuvos teatro sąjungos narys, Tauragės rajono Garbės pilietis Albinas Juozapas Batavičius.- instrumentas atsirado Vokietijoje ir dėl savo malonaus skambesio bei techninių galimybių tapo populiarus ir kitose šalyse. Lietuvoje bandonijos labiausiai paplito Žemaitijoje nuo XIX a. II pusės. Kadangi Tauragės kraštas ilgus metus ribojosi su Vokietija, tai šiam instrumentui įsitvirtinti kaimynystėje susidarė palankios sąlygos. Iš šio krašto esu kilęs, tad negroti bandonija būtų buvęs „griekas“. Bandonija yra ypatingas instrumentas – stumiant ir traukiant dumples garso tonacija keičiasi. Šiuo metu bandonininkų Lietuvoje nėra itin daug, todėl kursai Kelmėje -daugeliui atradimas ir paskata.
Kelmės kultūros centro etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus folkloristas , projekto „Žemaitijos regiono bandonininkų ir tradicinio muzikavimo kursai“ vadovas Osvaldas Gerbenis supažindino su kursų programa ir kursų skyrių mokytojais. Šiais metais bandonija groti mokė etnomuzikologas Arvydas Kirda ir liaudies muzikos atlikėjas, mokytojas Albinas Juozapas Batavičius, armonika groti mokė muzikos pedagogas Dainius Maslauskas, smuikavimo- etnomuzikologė doc. dr. Gaila Kirdienė, kankliavimo-pedagogė Dalia Miliauskienė, piemenų pučiamaisiais instrumentais pūsti mokė muzikos pedagogas Gendvydas Karpavičius, žemaitiško dainavimo-muzikos pedagogė Dainora Petrikienė, apeiginio giedojimo- Žalpių giedotojų vadovė Danutė Anankaitė , šokių, ratelių, žaidimų-choreografė Dijana Bakšienė,o folk-roko -kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius.
Kursantai išklausė Raseinių rajono kultūros centro kapelmeisterio Dainiaus Maslausko paskaitą „Armonikos tipo instrumentų meistrystės ypatybės Lietuvoje XX amžiaus antrojoje pusėje -XXI amžiuje. „Kaip atverti senoviškus lietuvių tradicinės instrumentinės muzikos manuskriptus“ kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Gaila Kirdienė. Kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius skaitė paskaitą „Penkiastygių kanklių pritaikymas šiuolaikinėje muzikoje‘ ir pristatė albumą „Giesmės Didiesiems“. „Skambinkime kanklėmis, giedokime! Tai mus sujungs, sustiprins, plačiau atmerks akis. Padės pajusti būtį, esančią aplink, esančią mumyse. Giesmės palies šaknis, kad tvirčiau stovėdami ant Žemės, lengviau pasiektume Dangų! Skambėkime “- sako kompozitorius, atlikėjas ,muzikos pedagogas Jonas Chockevičius
Koncertavo Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ ( vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Petrauskas), Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė), Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ (vadovė Loreta Sungailienė) .Folkloro ansamblio „Virvytė“ pasirodymas- folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ dalis. Surengta XI akmentašių simpoziumo skulptorių Kazio Bimbos, Jono Vaicekausko, Alberto Martinaičio, Jono Virbausko, Valdo Bandzos kūrybos darbų paroda. Po 4 dienų intensyvaus mokymosi muzikuoti kursų uždaryme surengtas koncertas, kuris yra unikalus tuo, jog koncertuoja visi kursuose mokęsi dalyviai. Šiais metais itin gausus būrys jaunimo mokėsi smuikuoti. Smuikavimo skyriuje , kuriam vadovavo etnomuzikologė, doc. dr. Gaila Kirdienė kursų dalyvių amžius prasidėjo nuo 6 m. Už gyvosios tradicijos tęstinumą dėkojo Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius. Dovanėle meras padėkojo jaunuoliui Lukui Jogminui iš Varnių, atvažiuojančiam mokytis groti bandonija jau 6 m. Kursų organizatoriams ir dalyviams dėkojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė, Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė. Nemokamus kursus finansavo Lietuvos kultūros taryba, Kelmės rajono savivaldybė.
