Back

Vyksta svetainės atnaujinimo darbai...

Valdas Bandza

Valdas Bandza gimė 1964 m. Yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos narys. 2009 m. jam suteiktas tautodailininko-meno kūrėjo vardas. Valdas Bandza vykdo aktyvią akmentašystės tradicijas populiarinančią veiklą. Nuo 2004 metų yra akmentašių simpoziumo, skirto  Kelmiškiui akmentašiui Juozui Liaudanskiui atminti dalyvis, Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursų mokytojas. Tradicinį akmens tašymą Valdas Bandza populiarina ir perduoda mokydamas jaunimą ir suaugusiuosius, dalyvaudamas regioniniuose ir respublikiniuose  etnokultūriniuose projektuose, renginiuose, mugėse, pleneruose.

Savo kūrinius Valdas Bandza  pristato  rajoninėse, regioninėse ir respublikinėse parodose. Daugelis amatininko  skulptūrų puošia užsieniečių ir Lietuvos žmonių sodybas. Nemažai meistro  „Rūpintojėlių“, „Angelų“ , „Marijų“ užsakoma kapaviečių papuošimui.

2009 m. Lietuvos Žemės ūkio ministerija suteikė tautinio paveldo produkto sertifikatą.

2014 m. kovo 14 d. Šiaulių dailės galerijoje surengtoje parodoje V. Bandza pelnė geriausio metų liaudies meistro regioninio turo III vietos diplomą vaizduojamosios dailės srityje.

2015 m. respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ antroji vieta vaizduojamosios dailės kategorijoje buvo skirta kelmiškiui Valdui Bandzai už akmens skulptūrų kolekciją.

2017 m. atestuotas tradicinių amatų meistru.

2018 m. apdovanotas kaip sėkmingiausiai dirbantis tradicinis amatininkas.

2018 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatas.

Valdo Bandzos  „Angelai“ ir „Rūpintojėliai“ tapo reprezentuojantys  Kelmės miesto unikalumą suvenyrai. 

Virginijus Mileška

Virginijus Mileška  gimė 1962 m. Nendrinių stogų meistras jau daugiau nei 20 metų užsiima amatu, kurį išmoko iš pamario meistrų.  Jo nendriniai stogai iškalbingai byloja apie tai, kad savininkui tikrai rūpi liaudiškos tradicijos. Vyras pats dengia stogus, tuo užsiima jau ne vienerius metus. Savo veikloje meistras derina senove su naujove. Savo patirtim dalijasi dalyvaudamas įvairiuose projektuose bei seminaruose. Jusaičiuose (Kelmės r.) Virginijus savo rankomis pasistatė  sodybą su nendriniu stogu.

2012 metais jo nendriniai stogai buvo sertifikuoti ir pripažinti tradiciniu amatu.

Virginija Norkienė

Virginija Norkienė gimė 1980 m. Skutinėti margučius pamokė mama, kuri artėjant Velykoms  margindavo kiaušinius vašku, dažydavo svogūnų  lukštuose ir „gelžūniuose“. Vėliau ėmė dažyti savarankiškai, pabandė skutinėti. Taip prasidėjo draugystė su margučiais. Virginijos margučių raštai, ornamentai – tik jai būdingi, nenužiūrėti. Jos margučiai pabuvojo regioninėse ir respublikinėse parodose.         

 „Skutinėdama jaučiu didelį malonumą, atitrūkstu nuo kasdienybės. Vienam margučiui išskutinėti paskiriu visą dieną. Mano margučių raštai – perimti iš mamos, iš senųjų kaimo gyventojų, arba gimę savaimę, gamtos įkvėpti (žvaigždutės, eglutės, rateliai, saulutės ir kt.). Vienodų margučių neišskutinėju, kiekvienas „gimsta“ vis kitoks“, – sako autorė.

2010 m. Virginijai Norkienei įteiktas geriausios metų liaudies meistrės diplomas – nominacija „Aukso vainikas“. Regioniniame ture jai atiteko trečioji vieta.  

2009 m. ekspertų komisija  Virginijos Norkienės margučius pripažino tautinio paveldo produktu, įteikė sertifikatą.

Steponas Jautakis

Steponas Jautakis  gimė 1959 m. Pakarčiamio kaime. Šiuo metu gyvena  Lašinskių kaime (Kelmės r.) Jo sodyba apsupta miško, atokiau nuo kelio. Toks buvo jo šeimos noras, o ir pats duonos kepėjas didelis gamtos mylėtojas. Duonos kepimo paslaptis Steponas  Jautakis perėmė iš savo mamos Stanislavos Jautakienės, garsios gaspadinės. „Pirma taisyklė – kaip maišysi, taip ir kepsi. Labai svarbu nesugadinti raugo, mokėti jį išlaikyti“, – pabrėžė Steponas.

Grūdus duonai kepėjas augina pats, kaip ir džiovyklą bei sandėliavimą viską pats įsirengė savo ūkyje. Duoną  kepa savo pamūrytoje krosnyje.

2011 m. Stepono Jautakio duonai, kildintai raugu, buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.

Jolanta Gečienė

      Gimė 1964 m. Kelmėje. Nuo 2000 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos narė. Savo darbus nuolat eksponuoja Kelmės rajono, Šiaulių apskrities tautodailės parodose, dalyvauja rajoninėse, apskrities bei respublikinėse  mugėse. Meilę rankdarbiams paveldėjo iš močiutės ir mamos. Labiausiai meistrei patinka megzti riešines, atkartoti senuosius tradicinius raštus įmezgant karoliukus. Riešinės puikiai papildo žemaitiško tautinio kostiumo aprangą.

Nuo  2005 m. Jolanta Gečienė Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose Kelmėje moko dalyvius siuvinėjimo ir riešinių mezgimo meno. Kadangi yra pradinių klasių mokytoja, savo rankdarbių patirtį perduoda savo dukroms ir  mokiniams.

2009 m. jos riešinės sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktu.

Kornelija Lopetienė

          Tautodailininkė – šiaudelių pynėja Kornelija  Lopetienė gimė 1955 m. Kelmėje.  Nuo 1975 m. dalyvauja rajono bei respublikinėse tautodailininkų parodose. Šiaudelių pynimo meną daug metų demonstruoja Kelmėje vykstančiuose vasaros kursuose bei įvairiose edukacinėse programose. Savo meistrystę demonstravo  šventėse Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Jeruzalėje ir kitose šalyse su kuriomis bendrauja Kelmės rajono savivaldybė. Kornelijos darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai iš įvairių šalių, jos pintomis skrybėlėmis puošiasi liaudies meno kolektyvai. Kaip sako pati autorė: „Gyvenimas mano – šiaudo daina“.

Lietuvos Žemės ūkio ministerija  2009 m. suteikė tautinio paveldo produkto sertifikatą. 

2025 m. atestuota tradicinių amatų meistre.

Mečislovas Ežerskis

            Mečislovas Ežerskis gimė 1940 m. Kražiuose Kelmės rajone. Pomėgį drožinėti paveldėjo iš tėvo Antano Ežerskio ir vyriausiojo brolio. Sunki liga jaunystėje privertė atsisakyti sunkaus fizinio darbo ir pradėti „pokalbį“ su medžiu. Palaipsniui lazdų drožimas tapo pagrindiniu užsėmimu ir, galima sakyti, pačiu gyvenimu. Kaip pats menininkas sako: „Pabudo noras antram gyvenimui prikelti medį,  įkvėpti jame gyvybę ir šilumą“. Meistras lazdas drožia iš įvairiausių medžių: ąžuolo, beržo, lazdyno, gluosnio. Jos turi būti  funkcionalios – patogios įsitverti ir pasiremti, todėl visa išmonė sutelkta rankenoje. Čia meistras ir duoda valią savo fantazijai, o gal įkūnija iš vaikystės pasakų atklydusias būtybes. Dažniausi  M. Ežerskio motyvai yra žalčio, velnio, paukščio, arklio ar net žmogaus galvos. Meistro lazdyne netrūksta ir fantastinių-mitologinių būtybių atvaizdų. Taip yra todėl, kad jos betarpiškai susijusios su mišku. Miškas meistrui – neatsiejama jo gyvenimo dalis.

Maždaug prieš 30 metų Mečislovas Ežerskis pradėjo dalyvauti parodose, jam suteiktas liaudies meistro vardas. Savo drožinėjimo išmintį meistras perteikia kasmet vykstančiuose Žemaičių  etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose Kelmėje yra aktyvus mugių dalyvis.

2019 m.  Kelmėje, Kooperacijos g. 33 numeriu pažymėtame namelyje, buvo atidarytas Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus, kuriame galima išvysti daugiau nei 1200 eksponuojamų lazdų.

Nuo 2009 metų Mečislovo Ežerskio lazdas, kaip tautinio paveldo produktą, sertifikavo Lietuvos žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo skyrius.

Ona Butvilienė

           Ona Butvilienė gimė 1937 m. Nuo 14 metų, išmokusi austi, meistrė audė įvairiais raštais linines, vilnones, šilkines lovatieses, rankšluosčius, įvairius interjero audinius. Nuo 1969 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos narė. Ona Butvilienė nuolat dalyvauja Kelmės rajono, Šiaulių apskrities respublikinėse tautodailės parodose. Vilnones lovatieses yra nupirkęs Lietuvos Nacionalinis  ir Šiaulių Aušros muziejai. Tautodailininkė yra parengusi  autorines parodas Kelmės krašte ir Šiaulių tautodailininkų bendrijoje. Ona Butvilienė, mokydama savo amato, dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose. Daugiau nei trisdešimt metų  audimo kaimiškom staklėm  moko Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių  amatų vasaros kursų dalyvius Kelmėje. Tautodailininkė savo amatą nuoširdžiai demonstruoja Kelmės rajono švietimo įstaigose, įvairiose Kelmės rajono, Šiaulių apskrities ir respublikinėse meno šventėse.

Onos Butvilienės audiniams Lietuvos Žemės ūkio ministerija 2009 m. suteikė tautinio paveldo produkto sertifikatą.

2017 m. atestuota tradicinių amatų meistre.

Rimantas Paunksnis

             Rimantas Paunksnis gimė 1953 m. prie Dusetų, šalia Sartų ežero. Vėliau Rimanto tėvai persikėlė gyventi į Šiaulius, kur formavosi ir būsimo tautodailininko pasaulis. Iš Šiaulių į Kelmės rajoną atsikėlęs tautodailininkas, atrado erdvę kūrybai. Dirbtuvėse drožia nedideles skulptūrėles, kieme – ąžuolo statulas. Jo skulptūros stovi Naisių baltų kultūros parke, kelias dešimtis medinukų išdrožė kaimo turizmo sodyboms, daug darbų yra įsigiję Amerikos lietuviai. Pasak meistro, iš drožybos dabar galima gyventi. Žmonės mėgsta statytis prie namų koplytėles ir kryžius. Madingos baltų dievų skulptūros, kuriami skulptūrų parkai.

Rimantas Paunksnis yra Tautodailininkų sąjungos narys, savo amatą puoselėja jau ne vieną dešimtmetį. Jis aktyviai dalyvauja regioninėse ir respublikinėse parodose bei mugėse.

2011 metais meistro drožtos skulptūros buvo sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktu.

Aivaras Norbutas

             Aivaras Norbutas gimė 1968 metais. Šiuo metu gyvena Vaiguvoje (Kelmės r.). Pasak Aivaro, viskas prasidėjo nuo atsuktuvo ir faneros gabalo, kai jis, penkiametis pyplys, paėmė tėčio atsuktuvą ir, pagalandęs jį, tiksliau, kažkiek patrynęs į galąstuvą, faneros lape bandė išdrožti bareljefą. Nors vaizduotėje aiškiai matė kaip ir kas turi būti, deja, nei kaltas-atsuktuvas, nei faneros lapas jo neklausė. Ir dar gavo bart, už jų sugadinimą… Bet noras prakalbinti ir prisijaukinti medį liko. Labai didelę įtaką meistro gyvenime padarė jo tėvai. Tėvelis ilgą laiką dirbo darbų mokytoju, o mama – dailės mokytoja. Nuo pat jaunystės buvo didžiulis noras turėti savo dirbtuvę ir dirbti su medžiu, kuris šiai dienai tapo realybe. 1999 metais buvo pakviestas į skulptorių stovyklą Juodkrantėje, Raganų kalne. Tada išdrožė savo pirmąją skulptūrą. Po keletą skulptūrų darbų yra palikta Lenkijoje, Norvegijoje. Lietuvoje jo darbai gyvena Kelmėje, Kražiuose, Akmenėje, Varėnoje ir Juodkrantėje. Pro Laumės skulptūrą Juodkrantėje, ranka rodančią į Raganų kalno ekspozicijos pradžią, pravažiuoja visi vykstantys į Nidą.

Aivaras Norbutas yra Tautodailininkų sąjungos narys. Jo rūpintojėliai 2014 metais buvo sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktu.

Dalia Tolienė

            Dalia Tolienė gimė 1966 m., gyvena Šlumpių kaime (Vaiguvos sen., Kelmės r.). Duonos kepimo tradicijos Dalios Tolienės šeimoje buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nuo pat mažumės matė kaip duoną kepė prosenelė, senelė ir mama. Pasak duonos kepėjos, džiugu, kad šiuolaikinis pasaulis nori pažinti senąsias tradicijas. Svarbus pats duonos kepimo procesas. Sakoma, kad namuose, kur kvepia kepama duona, gyvena geri žmonės. Duona yra vienas brangiausių kulinarinio paveldo elementų. Dalios Tolienės duona su lašinukais gerai žinoma Kelmės rajone ir už jo ribų. Jos duona yra vaišinami Kelmės rajono, Šiaulių apskrities ir respublikinių tradicinių švenčių svečiai ir dalyviai. Dalia Tolienė dalyvauja regioniniuose ir respublikiniuose etnokultūriniuose projektuose, renginiuose, mugėse. Duonos kepimo meistrei netrūksta užsakymų, dažniau yra pageidaujama žemaitiškos duonos kepimo tradicijas žyminti Užvenčio krašto tradicinė duona. Duoną ji kepa namuose ir aktyviai dalyvauja Junkilų kaimo bendruomenės „Kruteklis“ veikloje.         

2009 m. jos kepama duona su lašinukais sertifikuota ir pripažinta tautinio paveldo produktu.

UAB Rineka

            UAB „Rineka“ įsikūrusi Beržėnų kaime, Kelmės rajone. Bendrovė gamina sertifikuotus tautinio paveldo maisto produktus  (rūkyti lašiniai, rūkytas kumpis, rūkyta dešra). Tautinio paveldo produktais bendrovė prekiauja savo įkurtoje specializuotoje mėsos gaminių parduotuvėje Kelmėje. Dalyvauja mugėse, įvairiuose kultūriniuose renginiuose, kur parduoda savo pagamintus sertifikuotus mėsos gaminius.

Lietuvos Žemės ūkio ministerija  2014 m. suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.                 

Vartotojų kooperatyvas ,,Kelmės prekyba"

           Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ gyvuoja daugiau nei du dešimtmečiai. Žmonės noriai perka konditerijos ceche pagal ankstesnių laikų receptūrą kepamas bandeles, duoną ir kitokius konditerijos gaminius. Visoje Lietuvoje gerai žinomi gaminiai –  Kelmės pyragas ir šakotis.

2014 m. tautinio paveldo produktais (B kategorijoje) pripažinti: ruginė naminė natūralaus raugo duona, balta plikyta duona, Kelmės pyragas ir šakočiai. Šie gaminiai unikalaus, išskirtinio skonio. Jie gaminami iš javų užaugintų Kelmės krašto žemėje ir vietinės gamybos miltų, pagamintų Kerkasių žemės ūkio bendrovės malūne.