
Žygis ,,Pakražančio takeliu”
Šiandien leidomės į žygį „Pakražančio takeliu“. Tačiau dar nespėjus gerai įsibėgėti, mūsų laukė visai neplanuota pirmoji stotelė.
Pakeliui pamatėme mūsų bendruomenės žmogų, besidarbuojantį kieme. Ilgai svarstyti neprireikė – kaip tikri vijurkai kibome į pagalbą! Ir štai, vos prasidėjęs žygis jau įgavo visai kitą prasmę. Kartais juk patys gražiausi dalykai nutinka ne pagal planą.
Su dar geresne nuotaika leidomės toliau. Ėjome prisiminimų takais, lydimi nuoširdžių pokalbių, juoko ir bendrystės. O mūsų Pakražančio apylinkės tądien, rodos, specialiai puošėsi – gamta dovanojo paveikslų vertus vaizdus ir mažus rudeniškus natiurmortus, o pakelėse draugiškomis akimis mus palydintys gyvuliukai suteikė žygiui dar daugiau jaukumo.
Grįžome ne tik nužingsniavę savo kilometrus, bet ir pasisėmę gerų emocijų, naujų minčių bei idėjų. O kartu parsinešėme ir mažą priminimą – nors rugsėjis jau skaičiuoja paskutines savo dienas, pievos vis dar nenori paleisti vasaros ir dovanoja spalvingas lauko gėlių puokštes.
Toks ir buvo mūsų „Pakražančio takelis“ – su netikėtu geru darbu, prisiminimais, pokalbiais, gamtos grožiu ir svarbiausia – bendryste.
Ačiū visiems, kurie žygiavo kartu. Iki kitų mūsų takų!










