Mečislovas Ežerskis gimė 1940 m. Kražiuose Kelmės rajone. Pomėgį drožinėti paveldėjo iš tėvo Antano Ežerskio ir vyriausiojo brolio. Sunki liga jaunystėje privertė atsisakyti sunkaus fizinio darbo ir pradėti „pokalbį“ su medžiu. Palaipsniui lazdų drožimas tapo pagrindiniu užsėmimu ir, galima sakyti, pačiu gyvenimu. Kaip pats menininkas sako: „pabudo noras antram gyvenimui prikelti medį, įkvėpti jame gyvybę ir šilumą“. Meistras lazdas drožia iš įvairiausių medžių: ąžuolo, beržo, lazdyno, gluosnio. Jos turi būti funkcionalios – patogios įsitverti ir pasiremti, todėl visa išmonė sutelkta rankenoje. Čia meistras ir duoda valią savo fantazijai, o gal įkūnija iš vaikystės pasakų atklydusias būtybes. Dažniausi M. Ežerskio motyvai yra žalčio, velnio, paukščio, arklio ar net žmogaus galvos. Meistro lazdyne netrūksta ir fantastinių – mitologinių būtybių atvaizdų. Taip yra todėl, kad jos betarpiškai susijusios su mišku. Miškas meistrui – neatsiejama jo gyvenimo dalis.